Sakysite - kiekvienas šitą daryti moka! Juk kiekviename gitaros pradžiamokslyje parašyta kaip suderinti savo instrumentą:

1 styga, prispausta 5-tame skirsnyje, turi skambeti kaip kamertonas "la" (a)
2 styga, prispausta 5-tame skirsnyje, turi skambėti kaip 1-a laisva styga (e)
3 styga, prispausta 4-tame skirsnyje, turi skambėti kaip 2-a laisva styga (h)
4 styga, prispausta 5-tame skirsnyje, turi skambėti kaip 3-a laisva styga (g)
5 styga, prispausta 5-tame skirsnyje, turi skambėti kaip 4-a laisva styga (d)
6 styga, prispausta 5-tame skirsnyje, turi skambėti kaip 5-a laisva styga (A)

Tai paprasčiausias ir populiariausias gitaros suderinimo būdas. Galbūt dabar daugelis naudoja tokį "technikos stebuklą" kaip - tiuneris, tačiau gūdžiais sovietiniais laikais mums pradedantiesiems brazdinti gitaras, tai buvo paprasčiausias būdas, tik vietoje kamertono pasitarnaudavo fortepijonas arba akordeonas...
Tačiau dažnai kyla klausimas - kodėl šiuo būdu suderinus gitarą ji vistik skamba kažkaip "kreivai" ir dažniausiai derėjimą reikia pakoreguoti iš klausos? Kodėl taip yra? Kas tam turi įtakos?
Štai kai kurių meistru ir muzikantų kelios mintys šiuo klausimu:
... nederėti gitara gali dėl įvairių priežaščių: skirsnių, stygų, slenkstukų, tiltelių, aplinkos temperatūros poveikio ir t.t. Pagaliau įtakos turi ir muzikanto grojimo kultūra...
...ar tobula yra šešiastygė gitara? - NE! Iš esmės tai lemia konstrukcijos tvirtumas. Pvz. bosinės Mi skambėjimas akustiškai nevisiškai sutampa su to pačio dažnio tonu, o pirmųjų stygų skambejimo trukmė ir balansas harmonijos požiūriu kelia daug abejonių...
...na neįmanoma suderinti gitarą, nors tu ką! Tarp muzikantų yra juokaujama: pusę gyvenimo derini, o kitą pusę - groji su nesuderintu instrumentu... Galbūt todėl ir nedėstoma gitara Maskvos P.Čaikovskio koncervatorijoje... Štai kad ir XIXa. 7-tame dešimtmetyje Antonas Rubinšteinas neleido Peterburgo koncervatorijoje atidaryti gitaros klasės, "kad negadinti muzikantams klausos"...
Na, čia jau profesionalų "aukštos materijos". O realiai, tai kuo toliau - tuo populiaresnė darosi gitara. Ir šiaip ar taip susiderina ir groja visi, ir nieko!

O vistik pabandykim atidžiau pasižiūrėti į savo instrumento derinimą.
Visų pirma, yra svarbios dvi aplinkybės:
1. Dedant stygas ant gitaros, reikia stengtis, kad jos būtų tolygiai įtemptos ir skambėjimas būtų bent netoli suderinimui reikiamo tono. Taip greičiau pasieksite tikslesnį derėjimą.
2. Derinant, reikamas tonas pasiekiamas tik tempiant (veržiant) stygą. Jeigu atsitiko taip, kad pertempėte (užaukštinote), reikėtų stygą gerokai atpalaiduoti ir vė po truputį tempti, kol pasieksite reikiamą toną.

Suderinę gitarą aukščiau minėtu būdu, pasitikrinkime ar "švariai" skamba oktavos tarp gertimų stygų:
2-a laisva styga  -  1-a prispausta 7-ame skirsnyje
3-a laisva styga  -  2-a prispausta 8-ame skirsnyje
4-a laisva styga  -  3-a prispausta 7-ame skirsnyje
5-a laisva styga  -  4-a prispausta 7-ame skirsnyje
6-a laisva styga  -  5-a prispausta 7-ame skirsnyje
Atsiradus klaidai, derėjimas tolygiai "išdalinamas" (pakoreguojamas) tarp testuojamų stygų.
Jei čia viskas gerai, tada dar vertėtų patikrinti oktavas tarp nutolusių stygų:
1-a laisva styga  -  4-a prispausta 2-ame skirsnyje
2-a laisva styga  -  5-a prispausta 2-ame skirsnyje
3-a laisva styga  -  1-a prispausta 3-ame skirsnyje
4-a laisva styga  -  2-a prispausta 3-ame skirsnyje
5-a laisva styga  -  3-a prispausta 2-ame skirsnyje
6-a laisva styga  -  4-a prispausta 2-ame skirsnyje
1-a laisva styga  -  5-a prispausta 7-tame skirsnyje
Dviejų oktavų intervalu turi skambėti 1-a ir 6-a laisvos stygos.

Iš tikrųju nei gitara, nei stygos nei visa kita šiame pasaulyje nėra idealu. Tuo labiau, kad spaudžiant stygą prie skirsnio - ji tempiasi, o tai reiškia, kad aukštėja skambesys. Čia labai didelę reikšmę turi ir "techninis" gitaros stovis, o tiksliau - stygų aukštis grifo atžvilgiu. Jis turėtų būti optimalus to instrumento tipui.
Kur kas geresni rezultatai pasiekiami, jeigu pavyksta suderinti laisvomis stygomis, t.y. neprispaudžiant ju prie skirsnių. Tai padaryti galima dviem būdais: derinti elektroninio tiunerio pagalba, arba flažoletais.
Apie pastarajį, pasitelkęs literatūrą, pabandysiu šiek tiek papasakoti.

Matematiškai -  stygos skambėjimas, tai - visos ir jos atskirų dalių virpesių suma. Muzikine kalba šie virpesiai dar vadinami obertonais, kurie ir apsprendžia stygos tembrą. Iš esmės stygos virpesių sumą galima išskaidyti į sveikąsias: pusines, tretines, ketvirtines ir t.t. dalis. Bendras (suminis) stygos virpėjimas atrodo maždaug taip: 

Jeigu šį paveikslėlį išskaidyti į sudedamasias dalis, tai atrodytų maždaug taip:

O šitų stygos dalių skambėjimą galima išgauti taip vadinamuoju  - flažoletu . Taip  pracūziškai dar yra vadinama viena  fleitų rūšių. O išgaunamas flažoletas liečiant stygą toje vietoje, kuri atitinka vieną iš jos dalmenų. T.y.  - 1/4 stygos bus ties 5-uoju skirsniu; 1/3 stygos bus ties 7-uoju skirsniu ir 1/2 stygos bus ties 12 uoju skirsniu.

Flažoleto garsas išgaunamas kairiosios rankos pirštu lie�?iant (jokiu būdu nespaudžiant ar tempiant) tiksliai ties reikiamu skirsniu (5;7 arba12) ir užgaunant stygą dešinės rankos nykščiu ir kuo arčiau tiltelio. Suskambus flažoletui, kairės rankos pirštą reikia neskubant atitraukti nuo stygos, bet ir neužlaikyti, kad "negesintų" garso.
Flažoletas dar patogus tuo, kad lieka laisva kairė ranka (nereikia stygų prie skirsnių prispaudinėti), kuria derinant galima sukinėti kuoliukus.  Flažoletas skamba net tempiant ar atleidžiant stygą ir girdisi vienu metu abu garsai - pradinis ir tas, kurį bandoma suderinti.
Štai gitaros derinimo lentelė flažoletais:

Ir.... pradedame derinti nuo 4-os stygos. Šios stygos flažoletas 7-ame skirsnyje, tai pimos oktavos la (a1), kuris suderinamas pagal la (440Hz)  kamertoną. Tuo pačiu šiam garsui suderiname ir 5-os stygos flažoletą 5-ame skirsnyje.
Pagal 4-os stygos flažoletą 5-ame skirsnyje (antros oktavos re d2) deriname 3-ą stygą - kurios flažoletas 7-ame skirsnyje turi skambėti lygiai taip pat.
Pagal 5-os stygos flažoletą 7-ame skirsnyje (e1) suderiname 6-os stygo flažoletą 7-ame skirsnyje. Pagal tą patį garsą, suderiname ir 1-ąją laisvą stygą.
Ir pagaliau, pagal 6-os stygos flažoletą 7-ame skirsnyje, suderiname laisvą 2-ą stygą (h).
 Na štai - visos šešios stygos suderintos. Tiesa, dažniausiai kiekvienas profesionalus muzikantas dar turi papildomų savų testų instrumento derėjimui patikrinti.
Ir dar keletas pastebėjimų:
...derėjimui, o ypač klasikinės gitaros, didelės reikšmės turi aplinkos temperatūra. Todėl suderinus instrumentą vienoje patalpoje, išėjus groti į kitą (pvz. scenoje prie prožektorių), reiketų skirti bent keletą sekundžių derėjimo pakoregavimui.
... vienalytės nailono stygos (1;2;3) išsiderina labiau, negu stygos su apvija (4;5;6),
... metalinėms stygoms temperatūros svyravimai turi mažiau įtakos.
Ir pabaigai norėčiau pasidalinti viena "gudrybe", kuri mane yra gelbėjusi keliose situacijose. Esmė ta, kad beveik kiekvienas grojantis, pats to nežinodamas, turi su savimi "kamertoną" - mobilų telefoną...  Nustebote? ... ogi nieko čia stebėtino, jeigu žinant, kad mygtukų skambėjimo  tonas beveik atitinka:  3-jetas - mi (1-a laisva styga), o 6-etas - la. Pabrėžiu, tai nėra labai tikslūs tų natų tonai (priklauso nuo telefono modelio ir jo tono tembro), tačiau tai šiokia tokia išeitis, "atspirties taškas" esant kritinei situacijai...
Mano įsitikinimu, suderintas instrumentas, tai - profesionalumo požymis ir pagarba klausytojui. Sėkmės ir kantrybės Jums!

 
© castguitars.lt