Su malonumu pristatau pirmajį “remonto” eksponatą - bulgarišką “Cremoną”.  Ši gitara priklauso poetui, rašytojui, bardui (grupė “Briedis”) - Edmundui Janušaičiui. Štai kokia šio instrumento atsiradimo mano dirbtuvėse istorija. Teko Edmundo koncertinei gitarai (Takamine)  daryti “kosmetinį” remontą – skirsnių lyginimas ir šlifavimas, menzūros derinimas, stygų keitimas. Kai nuvežiau gitarą savininkui, jis man parodė dar vieną, tardamas:“jau reikėtų išmesti, tačiau ji be galo man brangi, širdis neleidžia.  Visos mano geriausios dainos su ja parašytos…” Tai buvo senutė, 1977 m. bulgarų gamybos “estradinė“ gitara “Cremona”. Pažiūrėjus, vaizdas tai tikrai buvo liūdnas: skersai lūžusi viršutinė deka, viduje atsiklijavę tiek viršutinės tiek apatinės dekos skersiniai, keli persisukę kuoliukai ir t.t. Žodžiu, iš pirmo žvilgsnio – tikrai savo jau “atgrojusi”.

Vis tik, nutariau pabandyti ją “prikelti”. Viena iš priežaščių, lėmusi mano sprendimą gal būt buvo ir tai, kad šis “ Cremona ” modelis jau pakankamai retas, Lietuvoje gal tik keli likę…
Taigi, teko atidaryti korpusą. Sunkiausia tai buvo sutvarkyti viršutinę deką, lūžis ties tilteliu (labiausiai apkrauta dekos vieta), o lūžio vieta, bandyta klijuoti neaiškios kilmės klijais. Teko, kiek įmanoma, išvalyti senus klijus, iš naujo suklijuoti, iš vidaus priklijuoti “padą”, papildomus skersinukus, kurie ne tik sutvirtino deką, bet ir pagerino tembro kokybę. Taip pat seni skersinukai buvo nušlifuoti ir šiek pakeista jų forma. Buvo nuimta sena lako danga, iš naujo gruntuota ir padengta specialia mastika. Grifas buvo šiek tiek suplonintas, iš naujo nulakuotas, pakeisti naujais kuoliukai.