Visais laikais kapaviečių tvarkymas turėjo didelę reikšmę žmonėms, kurie besirūpindami savo anapilin išejusiais artimaisiais suformavo tam tikras tradicijas. Kapavietėms visada buvo skiriamas kitoks – ypatingas žmonių dėmesys. Juk tai ne vien tik artimųjų aplankymas, bet kartu ir vidinės ramybės ieškojimas, gražių akimirkų atminimas. Tvarkydami kapus žmonės neskuba, jiems tarytum sustoja laikas ir dažną užplūsta jausmų banga, tuomet ne vienas nubraukia ašarą. Tačiau kaip formuojasi kapų tvarkymo mados? Juk bėgant metams jos labai smarkiai keitėsi.
Kaip kapus tvarkydavo mūsų proseneliai?
Nuo seno yra įprasta kapavietes formuoti kalvotose, mažai derlingose ir kitiems tikslams sunkiai panaudojamose žemėse. Buvo manoma, kad medžiai ir kita ilgametė augmenija suteiks mirusiam jaukumą ir ramybę. Vietoj mums dabar įprastų matyti paminklų buvo naudojami gamtoje surasti akmenys, ant kurių buvo rankomis iškalami velionių vardai. Bėgant metams statomi paminkliniai akmenys vis didėjo savo matmenimis ir atrodė, kad žmonės įsitrukė į čempionatą kas savo artimąjam pastatys didesnį paminklą. Kad paminklai neatrodytų visi panašūs, juos buvo pradėta apdirbinėti įrankiais, suteikiant visiems skirtingas formas. Taip atsirado paminklinių skulptorių profesija ir bet koks gražesnis akmuo tapdavo gražiu paminklu. Kapų tvarkymas buvo daug paprastesnis negu dabar, pagrinde vyravo daugiamečių augalų ir gėlių sodinimas, kuriomis ir užsodindavo visą kapavietę. Kiekvieną kapavietę atskirdavo metalinėmis arba akmens tvorelėmis, kurios žymėdavo kapų ribas. Žmonės įrenginėdavo kapavietes patys, pasikviesdami i talką savo aplinkinius.
Kaip kapus tvarkome mes?
Šiais laikais kapų tvarkymas smarkiai pasikeitė. Nebestatomi milžiniški paminklai, kuriuos pakeitė importuojamo granito gaminiai. Atvežami granito luitai iš Rusijos, Suomijos, Švedijos, Indijos ir kitų pasaulio vietų, kurie vėliau yra apdrojami dabartinėmis technologijomis ir gaminami nedideli, kuklūs paminkliukai. Retas, kuris nori statyti didelį, atvežtinio granito kainos per didelės, o ir įstatymai nebeleidžia milžinus statyti. Kapų tvarkymui ir vidaus įrengimui dažniausiai pasirenkama skalda, granito plokštės, plytelės. Šalinami visi aplinkiniai medžiai, tujos ir kiti augalai galintys mesti nuokritas ant kapavietčių. Visi siekia kuo paprastesnės kapavietės priežiūros. Vietoj metalinių tvorelių liejami monolitinio betono pamatai, kurie vėliau dekoruojami. Kad aplinkui neaugtų žolė – dažniausiai klojamos betono trinkelės. Kad paminklai nesamanotų ir neapsineštų, jie yra iš visų pusių nupoliruojami. Gyvas gėles pakeitė dirbtinės, o vaškines žvakes jau išstumia elektroninės. Ar įsivaizduojate kaip viskas pasikeis dar po kelių kartų?